29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/1

(1)

Vadovaujantis Urugvajaus raundo daugiašalių prekybos derybų rezultatais Reglamentas (EB) Nr. 3223/94 numato kriterijus, pagal kuriuos Komisija nustato standartines importo vertes iš trečiųjų šalių importuojamiems jo priede išvardintiems produktams ir laikotarpiams.

(2)

Laikantis aukščiau nurodytų kriterijų, standartinės importo vertės turi būti nustatytos tokios, kaip nurodyta šio reglamento priede,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/3

(1)

Pagal 1999 m. gruodžio 17 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2799/1999, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles, susijusias su pagalbos už pašarams skirtą nugriebtą pieną ir nugriebto pieno miltelius suteikimu ir šių nugriebto pieno miltelių pardavimu (2), 26 straipsnį intervencinės agentūros parduoda tam tikrus savo saugomų nugriebto pieno miltelių kiekius nuolatinio konkurso tvarka.

(2)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 2799/1999 30 straipsnį, remiantis kiekvieno konkretaus turo paraiškomis, yra nustatoma minimali nugriebto pieno miltelių pardavimo kaina arba nusprendžiama neskirti konkurso laimėtojo.

(3)

Išnagrinėjus gautus pasiūlymus, reikėtų neskirti konkurso laimėtojo.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/4

(1)

2004 m. balandžio 30 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbtu pranešimu (toliau – pranešimas apie tyrimo inicijavimą) Komisija paskelbė apie antidempingo procedūros Kinijos Liaudies Respublikos (KLR arba svarstoma šalis) kilmės bario karbonato importui į Bendriją inicijavimą.

(2)

Procedūra buvo inicijuota dėl 2004 m. kovo mėnesį „Solvay Barium Strontium GmbH“ (toliau – ieškovas), vienintelio gaminančio 100 % Bendrijos gamybos apimties bario karbonato gamintojo Bendrijoje, pareikšto skundo. Skunde pateikti minėto produkto dempingo ir dėl to patirtos materialios žalos įrodymai, laikyti pakankamais procedūrai inicijuoti.

(3)

Komisija oficialiai pranešė ieškovui, eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, tiekėjams ir žinomiems suinteresuotiems vartotojams bei KLR atstovams apie procedūros inicijavimą. Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomones raštu ir prašyti surengti posėdį per pranešime apie tyrimo inicijavimą nurodytą terminą.

(4)

Savo nuomones pareiškė skundą pateikęs gamintojas, eksportuojantys gamintojai, importuotojai, vartotojai ir vartotojų asociacijos. Visoms suinteresuotoms šalims, prašiusioms surengti posėdį bei įrodžiusioms, kodėl joms turi būti surengtas posėdis, toks posėdis buvo surengtas.

(5)

Siekdama leisti KLR eksportuojantiems gamintojams pateikti pareiškimą dėl rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) arba individualaus režimo (toliau – IR), jei jie pageidautų, Komisija išsiuntė RER ir IR pareiškimų formas žinomoms suinteresuotoms Kinijos įmonėms. Penkios įmonės buvo pateikusios pareiškimus dėl RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba dėl IR, jeigu tyrimo metu būtų nustatyta, jog jos neatitinka RER taikymo sąlygų.

(6)

Pranešime apie tyrimo inicijavimą Komisija nurodė, kad atsižvelgiant į tariamą didelį į šią procedūrą įtrauktų eksportuotojų/gamintojų ir importuotojų skaičių, šio tyrimo metu gali būti taikoma atrankos tvarka. Tačiau, kadangi pareiškusių norą bendradarbiauti KLR eksportuojančių gamintojų, Bendrijos importuotojų ir vartotojų skaičius buvo mažesnis negu tikėtasi, buvo nutarta, kad atranka nėra būtina.

(7)

Komisija išsiuntė klausimynus visoms žinomoms suinteresuotoms šalims ir visoms kitoms įmonėms, pranešusioms apie save per pranešime apie tyrimo inicijavimą nurodytus terminus. Atsakymus grąžino skundą pateikęs Bendrijos gamintojas, penki nesusiję importuotojai, vienas žaliavos tiekėjas, šeši vartotojai, viena vartotojų asociacija ir penki KLR eksportuojantys gamintojai.

(8)

Komisija surinko ir patikrino visą informaciją, būtiną laikinam dempingo, dėl jo patirtos žalos ir Bendrijos intereso nustatymui. Patikrinimai buvo atlikti tokių įmonių patalpose:

(9)

Atsižvelgiant į būtinybę nustatyti normaliąją vertę KLR eksportuojantiems gamintojams, kuriems negali būti taikomas RER, patikrinimas, siekiant nustatyti normaliąją vertę duomenų, gautų iš panašios šalies pagrindu, buvo atliktas tokios įmonės patalpose:

(10)

Dempingo ir susijusios žalos tyrimas buvo vykdomas nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d. (toliau – TL). Žalos įvertinimui svarbios tendencijos buvo tiriamos nuo 2000 m. sausio mėnesio iki TL pabaigos (toliau – „svarstomas laikotarpis“).

(11)

Svarstoma prekė yra tam tikras KLR kilmės bario karbonatas, kuriame stroncis sudaro daugiau kaip 0,07 % masės, o siera - daugiau kaip 0,0015 % masės, tiek miltelių, tiek spaustų granulių arba degtų granulių pavidalu, kurio kodas pagal KN yra ex 2836 60 00.

(12)

Nebuvo rasta jokių skirtumų tarp svarstomos prekės ir KLR bei Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV), kurios buvo laikomos panašia šalimi nustatant normaliąją vertę importo iš KLR atžvilgiu, vidaus rinkoje gaminamo ir parduodamo bario karbonato. Iš tikrųjų JAV gaminamas ir parduodamas bario karbonatas turi tokias pat pagrindines fizines bei chemines savybes ir naudojimo būdus, kaip ir bario karbonatas, eksportuojamas iš KLR į Bendriją. Taip pat nebuvo rasta skirtumų tarp svarstomos prekės ir Bendrijos pramonės gaminamo bei Bendrijos rinkoje parduodamo bario karbonato. Jie turi vienodas fizines ir chemines savybes bei naudojimo būdus. Taigi KLR vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas bario karbonatas bei panašios šalies vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas bario karbonatas, taip pat Bendrijos pramonės gaminamas ir Bendrijoje parduodamas bario karbonatas turi vienodas fizines ir chemines savybes bei naudojimo būdus. Taigi daroma išvada, jog visos bario karbonato rūšys yra laikomos vienodomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(13)

Atliekant antidempingo tyrimus dėl KLR kilmės prekių importo, normalioji vertė nustatoma remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1-6 dalimis tiems gamintojams, kurie atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus.

(14)

Trumpai ir tiktai informacijai, toliau yra pateikiamas šių kriterijų, kuriuos turi atitikti įmonės pareiškėjos, apibendrinimas:

(15)

Penki KLR eksportuojantys gamintojai pateikė pareiškimus dėl RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir užpildė RER formas eksportuojantiems gamintojams.

(16)

Dviejų įmonių paraiškos buvo atmestos po pirmojo RER paraiškos formos nagrinėjimo, nes jos neatitiko visų nustatytų kriterijų. Ypač tos įmonės, kurias visiškai arba didžiąja dalimi valdo valstybė ir kurių direktorių valdyba sudaryta tiktai arba didžiąja dalimi iš valstybės paskirtų direktorių, negalėjo įrodyti, kad jų verslo sprendimai nėra iš esmės įtakojami valstybės. Likusių trijų įmonių atžvilgiu Komisija surinko ir patikrino visą RER paraiškose pateiktą būtiną informaciją apsilankydama šių įmonių patalpose.

(17)

Tyrimo metu paaiškėjo, kad dvi įmonės atitiko visus nustatytus kriterijus, ir todėl joms taikomas RER. KLR eksportuojantys gamintojai, kuriems taikomas RER:

(18)

Toliau esančioje lentelėje apibendrinama trijų įmonių, kurioms netaikomas RER, padėtis pagal kiekvieną iš penkių kriterijų, nustatytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte.

(19)

Svarstomoms įmonėms buvo suteikta galimybė pateikti savo pastabas dėl pirmiau išdėstytų tyrimo rezultatų.

(20)

Kalbant apie 2-ą įmonę, jos susijusios įmonės akcininkų tapatybių nepavyko nustatyti, ir neįmanoma buvo nustatyti, kas iš esmės valdo šią įmonę. Taigi negalima atmesti reikšmingos valstybės įtakos. Nors įmonė užprotestavo šį faktą, ji negalėjo pateikti jokios informacijos arba įrodymų, kurie parodytų, jog įmonę didžiąja dalimi valdo privatūs verslininkai ir jog ji nėra iš esmės įtakojama valstybės. Todėl buvo padaryta išvada, kad įmonė neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 1 įtraukoje nustatytų kriterijų.

(21)

Tos pačios įmonės atžvilgiu atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad yra svarbių patikrintų apskaitos dokumentų trūkumų. Taigi įmonės auditoriai turėjo abejonių, be kitų dalykų, dėl dokumentuose užfiksuotų pardavimų duomenų, turto vertinimo ir nusidėvėjimo. Tačiau jokių pataisymų nebuvo padaryta norint ištaisyti auditorių nurodytus trūkumus, ir įmonė negalėjo pateikti jokio paaiškinimo, kodėl iki šiol nebuvo atsižvelgta į auditorių pastabas. Dėl tokių trūkumų nebūtų įmanoma atlikti patikimą dempingo apskaičiavimą. Nors įmonė užginčijo tokias išvadas, ji nepateikė jokio protingo paaiškinimo, kodėl jos finansinės ataskaitos yra patikimos nepaisant tokių trūkumų. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus aspektus, dėl kurių finansinių ataskaitų patikimumas yra abejotinas, ir į tai, kad auditorių aptikti trūkumai nebuvo ištaisyti, galima daryti išvadą, kad įmonė neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 2 įtraukoje nustatyto kriterijaus.

(22)

Pagaliau, kalbant apie 2-os įmonės turto įsigijimą, įmonės atstovai negalėjo paaiškinti, kokiomis sąlygomis tam tikras įmonės turtas buvo perimtas iš anksčiau egzistavusios kolektyviai valdomos įmonės. Todėl Komisija padarė išvadą, kad įmonė neatitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkto 3 įtraukoje nustatytų sąlygų. 2-os įmonės atstovai nesutiko su tokiomis išvadomis, tačiau nepateikė jokios informacijos arba įrodymų dėl turto perdavimo, kurie parodytų, jog iš buvusio ne rinkos ekonomikos režimo neperkelta jokių svarbių iškreipimų. Todėl 2-os įmonės pateikta pretenzija buvo nepagrįsta ir buvo atmesta.

(23)

Buvo pasitarta su Patariamuoju komitetu, ir tiesiogiai suinteresuotos šalys buvo atitinkamai informuotos. Bendrijos pramonei buvo suteikta galimybė pareikšti savo pastabas, ir jos neprieštaravo RER nustatymui.

(24)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, visoje šalies teritorijoje galiojantis muitas, jei toks yra, yra taikomas šalims, patenkančioms į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies taikymo sritį, išskyrus atvejus, kai įmonės gali įrodyti, kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje, kad a) jos turi teisę repatrijuoti kapitalą ir pelną; b) jų eksporto kainos ir kiekiai, taip pat pardavimų sąlygos yra laisvai nustatomos; c) didžioji dalis akcijų priklauso privatiems asmenims. Valstybės pareigūnai, įeinantys į direktorių valdybą arba einantys pagrindines vadovaujančiąsias pareigas, sudaro mažumą, arba turi būti įrodyta, kad nepaisant to, įmonė yra pakankamai nepriklausoma nuo valstybės įtakos; d) valiutos keitimas vykdomas pagal rinkos keitimo kursus, ir e) valstybės įtaka, jei ji yra, neleistų apeiti priemones, jeigu eksportuotojams būtų nustatytos skirtingos muito normos.

(25)

Trys eksportuojantys gamintojai, kuriems netaikomas RER, taip pat kreipėsi dėl individualios tvarkos. Todėl Komisija patikrino, ar šie trys eksportuojantys gamintojai yra įrodę, kad jie atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus.

(26)

Paaiškėjo, kad dvi įmonės (1-a ir 3-ia įmonės) visiškai arba didžiąja dalimi priklauso valstybei ir jų direktorių valdybos visiškai arba didžiąja dalimi sudarytos iš valstybės paskirtų direktorių. Šios įmonės nesugebėjo įrodyti, kad jos yra pakankamai nepriklausomos nuo valstybės įtakos, ir todėl jos neatitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies c punkte nustatyto kriterijaus.

(27)

Nors trečiasis eksportuojantis gamintojas (2-a įmonė) iš dalies priklauso privatiems savininkams, jis nesugebėjo įrodyti, kas iš esmės jį kontroliuoja, ir todėl negalima buvo atmesti reikšmingos valstybės įtakos. Taigi įmonė nesugebėjo įrodyti, kad ji atitinka pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies c punkte nustatytą kriterijų.

(28)

Be to, dėl visų trijų įmonių paaiškėjo, kad egzistuoja priemonių apėjimo rizika, jeigu šiems eksportuotojams būtų nustatytos individualios muito normos. Tokia rizika egzistuoja iš dalies dėl pirmiau minėtos valstybės įtakos dviejų įmonių veiklai ir dėl to, kad kitas eksportuotojas taip pat nesugebėjo įrodyti, kad jo veikla nėra iš esmės įtakojama valstybės. Be to, atsižvelgiant į prekinį svarstomos prekės, kurios negalima laikyti pagaminta kokio nors konkretaus gamintojo, pobūdį, buvo taip pat nuspręsta, kad priemonių apėjimo eksportuojant per mažesnes muito normas turinčią įmonę rizika yra reikšminga. Todėl šios įmonės neatitiko pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalies e punkto reikalavimų.

(29)

Taigi nė vienas iš šių eksportuojančių gamintojų neatitiko visų pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytų sąlygų. Todėl padaryta išvada, kad IR neturėtų būti taikomas nė vienam iš eksportuojančių gamintojų, kuriems nebuvo suteiktas RER.

(30)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, turi būti nustatoma pagal trečiosios rinkos ekonomikos sistemą turinčios šalies (toliau – panašios šalies) kainas arba apskaičiuotą vertę.

(31)

Pranešime apie tyrimo inicijavimą JAV buvo nurodytos kaip tinkama rinkos ekonomikos sistemą turinti trečioji šalis nustatant normaliąją vertę KLR. Suinteresuotoms šalims buvo pasiūlyta pareikšti savo nuomones dėl tokio pasirinkimo.

(32)

Trys eksportuojantys gamintojai užginčijo tokį pasirinkimą pareikšdami, kad ekonominio vystymosi lygis, gamybos procesas ir žaliavų prieinamumas yra skirtingi JAV ir KLR. Be to, buvo ginčijamasi, kad konkurencingumo lygis JAV buvo žemas todėl, kad ten yra tik vienas bario karbonato gamintojas ir kad vidaus rinka yra apsaugota antidempingo muitais. Kaip panašių šalių alternatyva, buvo siūlomos Pietų Korėja, Rusija ir Indija.

(33)

Komisija siekė kitų potencialių panašių šalių, tokių kaip Indija, Japonija ir Brazilija, bendradarbiavimo. Tačiau nė vienas iš šių šalių gamintojų nepageidavo bendradarbiauti.

(34)

Bet kokiu atveju, Komisija padarė išvadą, kad Pietų Korėja nebuvo tinkama panaši šalis, nes joje nėra vietos barito, pagrindinės žaliavos, šaltinių ir gaminami tik nereikšmingi bario karbonato kiekiai. Be to, Komisija atmetė Rusiją kaip tinkamą panašią šalį, nes Rusijoje gaminamas bario karbonatas yra žymiai prastesnės kokybės ir dėl to nepalyginamas su KLR ir Bendrijoje gaminama preke. Tyrimo metu buvo taip pat nustatyta, kad Brazilijos vidaus rinka yra maža ir kad apsaugos lygis yra aukštesnis negu JAV. Todėl Brazilija nebuvo laikoma tinkama panašia šalimi. Be to, nebuvo jokių duomenų, įrodančių, kad kokia nors iš pasiūlytų alternatyvių panašių šalių yra tinkamesnė už JAV.

(35)

JAV atžvilgiu buvo nustatyta, kad gamybos apimtys yra didelės ir atitinka Kinijos eksportuojamus bario karbonato kiekius.

(36)

Kalbant apie ekonominio vystymosi lygį ir skirtingus gamybos procesus, buvo svarstoma, kad iš tiesų gali egzistuoti tam tikri skirtumai. JAV turi labai industrializuotą ekonomiką, ir JAV gamintojas naudoja pažangesnį ir veiksmingesnį gamybos būdą negu KLR. Tačiau pažymėtina, kad net jeigu šie skirtumai turėtų įtakos normaliajai vertei, jie paprastai pasireikštų kaip žemesnė normalioji vertė JAV ir todėl būtų naudingi Kinijos eksportuojantiems gamintojams. Be to, nereikėtų pamiršti, kad prireikus galima padaryti atitinkamus pataisymus. Bet kokiu atveju, nors negalima atmesti vietinių gamybos procesų skirtumų, nebuvo gauta jokių duomenų, kad kokios nors konkrečios šalies, be JAV, gamybos procesas būtų artimesnis KLR taikomam procesui.

(37)

Kalbant apie konkurenciją JAV vidaus rinkoje, JAV gamintojui tenka konkuruoti su iš KLR, Vokietijos ir Meksikos importuojamomis prekėmis. Iš šių šalių importuojamos prekės užima apie 30 % rinkos, kas yra laikoma reikšminga dalimi. Todėl buvo padaryta išvada, kad JAV egzistuoja vidutiniškas konkurencingumo lygis.

(38)

Kalbant apie žaliavų prieinamumą, buvo nustatyta, kad JAV, kartu su KLR, yra vienas stambiausių barito gamintojų ir turi dideles barito atsargas. Taigi padaryta išvada, kad žaliavų prieinamumas jų buvimo prasme JAV ir KLR yra panašus.

(39)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, padaryta preliminari išvada, kad Jungtinės Valstijos yra tinkama panaši šalis, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalyje.

(40)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems netaikomas RER, buvo nustatyta pagal panašios šalies gamintojo pateiktą patikrintą informaciją apie panašios prekės vidaus sąnaudas ir pardavimus JAV rinkoje palyginamoms prekių rūšims.

(41)

Normalioji vertė buvo nustatyta taikant toliau 43-47 ir 53-59 konstatuojamosiose dalyse išdėstytą metodologiją. Vidaus pardavimai JAV buvo tipiški, nors ir tam tikros prekių rūšys nebuvo parduodamos įprastomis prekybos sąlygomis, t.y. buvo parduodamos nuostolingai. Tokioms prekių rūšims, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje ir 2 straipsnio 6 dalyje, normalioji vertė buvo apskaičiuojama pridedant prie gamybos sąnaudų protingą sumą pardavimo, bendrosioms bei administracinėms išlaidoms (toliau – SG&A) ir pelno skirtumą. Kadangi svarstomos prekės vidaus pardavimai buvo tipiški, įmonės SG&A išlaidos buvo laikomos patikimomis ir buvo panaudotos. Kalbant apie pelno skirtumą, įmonės nuosavo pelno skirtumas realizuojant svarstomą prekę vidaus rinkoje negalėjo būti panaudotas, kadangi tokie pardavimai buvo iš esmės nuostolingi. Kadangi kiti JAV gamintojai nepageidavo bendradarbiauti, Komisija panaudojo pelno skirtumą, taikytiną tos pačios bendrosios prekių kategorijos gamybai ir pardavimams, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punkte.

(42)

Visoms kitoms prekių rūšims normalioji vertė buvo nustatyta kaip svertinis vidaus pardavimų kainų vidurkis JAV bendradarbiaujančiam gamintojui parduodant nesusijusiems vartotojams, kuris buvo koreguojamas, kaip aprašyta toliau.

(43)

Kalbant apie normaliosios vertės nustatymą, Komisija pirmiausia nustatė kiekvienam bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui, ar jo bendrieji bario karbonato vidaus pardavimai yra tipiški lyginant su jo bendromis eksporto į Bendriją apimtimis. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį vidaus pardavimai buvo laikomi tipiškais, kai bendra tokių pardavimų apimtis siekė bent 5 % bendros gamintojo eksporto į Bendriją apimties. Šiuo pagrindu abiems eksportuojantiems gamintojams buvo nustatyta, kad bendrieji svarstomos prekės vidaus pardavimai TL metu buvo vykdomi tipiškais kiekiais.

(44)

Vėliau Komisija nustatė tas vidaus rinkoje parduodamos svarstomos prekės rūšis, kurios yra identiškos eksportui į Bendriją parduodamoms rūšims arba tiesiogiai palyginamos su jomis.

(45)

Kiekvienai rūšiai, kurią eksportuojantys gamintojai parduoda savo vidaus rinkose ir kuri yra laikoma tiesiogiai palyginama su eksportui į Bendriją parduodama bario karbonato rūšimi, buvo nustatyta, ar vidaus pardavimai buvo pakankamai tipiški, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Tam tikros bario karbonato rūšies vidaus pardavimai buvo laikomi pakankamai tipiškais, kai bendra šios rūšies vidaus pardavimų apimtis TL metu siekė 5 % bendros palyginamos bario karbonato rūšies eksporto į Bendriją apimties ar daugiau. Po tokios analizės visos prekės rūšys, išskyrus vieną, buvo parduodamos tipiškais kiekiais.

(46)

Vėliau Komisija tyrė, ar kiekvienos bario karbonato rūšies vidaus pardavimai parduodant vidaus rinkoje tipiškais kiekiais buvo vykdomi įprastomis prekybos sąlygomis, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalyje, nustatant pelningų svarstomos bario karbonato rūšies pardavimų nepriklausomiems klientams dalį.

(47)

Vidaus pardavimų sandoriai laikomi pelningais, kai konkrečios prekės rūšies vieneto kaina yra lygi gamybos sąnaudoms arba viršija jas. Taigi buvo nustatytos kiekvienos vidaus rinkoje TL metu parduodamos prekės rūšies gamybos sąnaudos.

(48)

Vienas eksportuojantis gamintojas reikalavo pakoreguoti pradines sąnaudas, aiškindamas, kad gamyba esant normaliam pajėgumų išnaudojimo lygiui prasidėjo tik prasidėjus TL. Įmonė pradėjo gaminti bario karbonatą tik netrukus prieš prasidedant TL. Įmonės atstovai įrodinėjo, kad įmonei įsigijus gamybos linijas, ji investavo dideles sumas į remontą, kol galėjo pradėti bandomąją gamybą ir pagaliau normalią gamybą. Buvo pareikšta, kad vidutiniškai pradinė fazė abejoms gamybos linijoms truko 11 mėnesių ir kad normali gamyba būtų prasidėjusi praėjus 8 mėnesiams po TL pradžios.

(49)

Priešingai šio eksportuojančio gamintojo pareiškimams, buvo nustatyta, kad mėnesinės gamybos ir pardavimų apimtys buvo vienodos visą TL ir kai kuriais atvejais netgi viršijo mėnesines gamybos ir pardavimų apimtis laikotarpiu, kai buvo tariamai pasiektas normalus pajėgumų išnaudojimo lygis. Nepanašu, kad didelės pardavimų apimtys visą TL buvo tik bandomosios gamybos pardavimai. Todėl buvo padaryta išvada, kad įmonė gamino prekę esant normaliam pajėgumų išnaudojimo lygiui visą TL. Be to, įmonė nesugebėjo įrodyti, kad tariamos pradinės fazės metu vieneto gamybos sąnaudos buvo didesnės negu laikotarpiu, kai buvo tariamai pasiektas normalus pajėgumų išnaudojimo lygis. Bet kokiu atveju, net jeigu sąnaudos būtų buvusios didesnės, jos būtų didesnės ne dėl mažesnių gamybos apimčių, kaip įrodyta pirmiau. Taigi buvo padaryta išvada, kad reikalavimas pakoreguoti pradines sąnaudas buvo prieštaringas ir niekuo nepagrįstas, ir todėl jis buvo atmestas.

(50)

Tas pats gamintojas pareiškė, kad įmonėje taikomas nusidėvėjimo metodas „investicijoms į ilgalaikį turtą“ nepakankamai teisingai atspindėjo su svarstomos prekės gamyba ir pardavimu susijusias išlaidas. Padarytos investicijos atitiko pradines gamybos linijų remonto išlaidas tas linijas įsigijus, ir už jas buvo atsiskaityta per vienerius finansinius metus, atsižvelgiant į tai, kad įmonėje buvo laikomasi nuomonės, jog suremontuoto turto naudingasis veikimas yra trumpesnis už vienerius metus. Įmonė planavo tolesnes investicijas pasibaigus šiam laikotarpiui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad gamybos linijų nereikėjo toliau remontuoti, tikrasis investicijų galiojimo laikotarpis buvo ilgesnis negu tikėtasi iš pradžių. Įmonės atstovai pareiškė, kad nusidėvėjimo laikotarpis turi būti koreguojamas remiantis ekonomine realybe bei išlaidomis, nurodytomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalį atitinkamai pataisytose finansinėse ataskaitose.

(51)

Minėto reikalavimo atžvilgiu manoma, kad didesnės negu įprasta išlaidos remontui pirmaisiais naudotos įrangos turėjimo metais nėra retas atvejis, ir tokių didesnių išlaidų planavimas pirmaisiais metais atitinka įprastą apskaitos praktiką. Todėl įmonės pasirinkta metodologija nėra neprotinga; ji atitiko įprastą praktiką. Tai, kad vėliau neprireikė tolesnio remonto, nepateisina nukrypimo nuo įprastos apskaitos praktikos. Todėl įmonės reikalavimas pakoreguoti išlaidas šiuo atžvilgiu buvo nepagrįstas ir buvo atmestas.

(52)

Kitas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad šalutinio produkto (sieros) vertė turi būti išskaitoma iš svarstomos prekės gamybos sąnaudų. Siera toliau perdirbama iš dujų (H2S), kurios automatiškai išleidžiamos bario karbonato gamybos metu. Tačiau įmonė neturėjo techninių galimybių matuoti sieros gamybai naudojamų dujų kiekį ir todėl negalėjo išreikšti savo pretenzijos skaičiais. Be to, įmonės apskaitos sistemoje siera ir svarstoma prekė buvo traktuojamos kaip du skirtingi produktai, ir bario karbonato gamybos sąnaudos buvo nustatytos neatsižvelgiant į sieros vertę. Remiantis tuo, pretenzija buvo laikinai atmesta.

(53)

Kaip minėta 46 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta svarstomos prekės rūšies pelningų pardavimų nepriklausomiems klientams vidaus rinkoje dalis. Tais atvejais, kai bario karbonato rūšies, parduodamos grynąja pardavimo kaina, kuri yra lygi apskaičiuotoms gamybos sąnaudoms arba viršija jas, pardavimų apimtis siekia virš 80 % bendros tos rūšies pardavimų apimties ir kai svertinis tos rūšies kainų vidurkis yra lygus gamybos sąnaudoms arba viršija jas, normalioji vertė remiasi tikrąja vidaus kaina, apskaičiuojama kaip visų tos rūšies vidaus pardavimų kainų vidurkis TL metu, nepriklausomai nuo to, ar tie pardavimai buvo pelningi. Tais atvejais, kai bario karbonato rūšies pelningų pardavimų apimtis siekia 80 arba mažiau procentų bendros tos rūšies pardavimų apimties arba kai svertinis tos rūšies kainų vidurkis yra žemesnis už gamybos sąnaudas, normalioji vertė remiasi tikrąja vidaus kaina, apskaičiuojama kaip tik pelningų tos rūšies vidaus pardavimų kainų vidurkis, jeigu tie pardavimai siekė 10 arba daugiau procentų bendros tos rūšies pardavimų apimties.

(54)

Tais atvejais, kai bet kokios prekės rūšies pelningų pardavimų apimtys siekė mažiau negu 10 % bendros tos rūšies pardavimų apimties, buvo laikoma, kad būtent ši rūšis buvo parduodama nepakankamais kiekiais, kad vidaus kaina galėtų būti tinkamas pagrindas normaliajai vertei nustatyti.

(55)

Remiantis pirmiau išdėstyta analize, buvo nustatyta, kad visos prekės rūšys, išskyrus vieną, buvo parduodamos įprastomis prekybos sąlygomis kainos pagrindu.

(56)

Visoms prekės rūšims, kurios nebuvo parduodamos tipiškais kiekiais arba kurios nebuvo parduodamos įprastomis prekybos sąlygomis kainos pagrindu, svarstomo eksportuojančio gamintojo vidaus kainos negalėjo būti panaudotos normaliajai vertei nustatyti, ir reikėjo taikyti kitą metodą.

(57)

Šiuo atžvilgiu Komisija taikė apskaičiuotą normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį ir 2 straipsnio 6 dalį.

(58)

Kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, normalioji vertė buvo apskaičiuojama remiantis kiekvieno eksportuojančio gamintojo gamybos sąnaudomis pridėjus protingą pardavimo kainą, bendrąsias bei administracines išlaidas (toliau – SG&A) ir pelnui.

(59)

Kadangi SG&A ir pelnas, realizuotas kiekvieno svarstomų eksportuojančių gamintojų vidaus rinkoje, yra patikimi duomenys, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalyje, eksportuojančių gamintojų SG&A ir pelnas buvo naudojami visais atvejais apskaičiuojant normaliąją vertę.

(60)

Visiems bendradarbiaujantiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikomas RER, eksporto pardavimai buvo nustatyti individualiai kiekvienai įmonei. Visi svarstomų eksportuojančių gamintojų eksporto pardavimai į Bendriją buvo vykdomi tiesiogiai nepriklausomiems klientams Bendrijoje eksporto kaina buvo nustatoma remiantis iš tikrųjų sumokėtomis arba mokėtinomis kainomis, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalyje.

(61)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo palygintos remiantis duomenimis apmokėjus atvežimo išlaidas („ex-works“) tame pačiame prekybos lygmenyje. Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, buvo atitinkamai atsižvelgta (įvedant tam tikrus pataisymus) į kainas veikiančius skirtumus bei kainų palyginamumą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį. Atitinkami pataisymai buvo įvedami visais atvejais, kai jie buvo laikomi tikslingais, tiksliais ir pagrįstais pakankamais įrodymais.

(62)

Remiantis tuo, buvo atsižvelgta į pakavimo išlaidų, kreditinių išlaidų, nuolaidų, komisinių mokesčių, vidaus krovinių gabenimo, draudimo, tvarkymo, aptarnavimo po pardavimo ir prekybos lygių skirtumus. Kalbant apie banko mokesčius, buvo padarytas pataisymas pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies k punktą.

(63)

Kalbant apie prekybos lygį, buvo nustatyta, kad didžioji JAV vidaus pardavimų dalis buvo galutiniams vartotojams, o svarstomos prekės eksporto pardavimai iš KLR buvo išskirtinai platintojams. Pataisymas buvo apskaičiuojamas remiantis vidutiniu kainų skirtumu parduodant galutiniams vartotojams ir platintojams JAV vidaus rinkoje, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies d punkte.

(64)

Vėliau buvo nustatyta, kad KLR dideli pagrindinės žaliavos barito kiekiai prieinami be jokio konkretaus kasybų proceso, tuo tarpu kai JAV baritas kasamas paviršiuje arba po žeme. Be to, žaliava Kinijoje gabenama į netoliese esančius fabrikus beveik be jokių transportavimo išlaidų, tuo tarpu kai JAV barito gabenimo iš kasyklų į fabrikus išlaidos pakankamai didelės.

(65)

Taigi buvo nuspręsta, kad siekiant padaryti bario karbonato gamybos sąlygas JAV palyginamomis su tomis sąlygomis KLR, būtina atitinkamai pakoreguoti normaliąją vertę JAV. Taigi normalioji vertė buvo pakoreguota atsižvelgiant į pagrindinius gamybos sąlygų skirtumus, t.y. pagrindinės žaliavos barito gamybos bei gabenimo išlaidų skirtumus.

(66)

Pagaliau, buvo nustatyta, kad JAV patiriamos didelės išlaidos aplinkosaugos tikslams, tuo tarpu kai KLR tokių išlaidų visai nėra. Taigi normalioji vertė buvo atitinkamai pataisyta.

(67)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalimi, dempingo skirtumas kiekvienam eksportuojančiam gamintojui buvo nustatytas lyginant svertinį normaliosios vertės vidurkį su svertiniu eksporto kainos vidurkiu kiekvienai prekės rūšiai, kaip nustatyta pirmiau.

(68)

Laikinieji dempingo skirtumai bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, kuriems taikomas RER, cif franko prie Bendrijos sienos kainos, prieš sumokant muitus, procentais yra tokie:

(69)

Siekdama apskaičiuoti visoje šalies teritorijoje galiojantį dempingo skirtumą, taikytiną visiems kitiems KLR eksportuotojams, Komisija pirmiausia nustatė bendradarbiavimo lygį. Ji palygino bendrąsias KLR kilmės svarstomos prekės importo apimtis, apskaičiuotas remiantis Eurostat duomenimis, su tikraisiais atsakymais į klausimyną, gautais iš KLR eksportuotojų, kuriems netaikomas RER. Taip buvo nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis yra beveik 100 %.

(70)

Dempingo skirtumas likusiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams, kuriems netaikomas RER, buvo todėl apskaičiuojamas lyginant panašiai šaliai nustatytą svertinį normaliosios vertės vidurkį ir bendradarbiaujančių eksportuotojų pateiktą svertinį eksporto kainų vidurkį, siekiant nustatyti svertinį dempingo skirtumo vidurkį likusiems bendradarbiaujantiems eksportuotojams.

(71)

Remiantis tuo, šalies galutinis dempingo lygis buvo laikinai nustatytas kaip lygus 34,0 % cif kainos prie Bendrijos sienos.

(72)

Vienintelis bendradarbiaujantis Bendrijos gamintojas TL metu gamino 100 % Bendrijoje gaminamo bario karbonato. Taigi laikoma, kad tai sudaro Bendrijos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje ir 5 straipsnio 4 dalyje.

(73)

Taigi, kadangi Bendrijos pramonę sudaro tik vienas gamintojas, visi su juo susiję duomenys buvo indeksuoti siekiant užtikrinti konfidencialumą.

(74)

Bendrijos suvartojimo kiekis buvo nustatytas remiantis Bendrijos pramonės pardavimų apimtimis Bendrijos rinkoje pridėjus iš KLR bei kitų trečiųjų šalių importuojamus kiekius pagal Eurostat duomenis. Bendrijos bario karbonato suvartojimas sumažėjo 10 % 2000-2002 metais dėl bendros sudėtingos ekonominės padėties. Vėliau jis vėl padidėjo iki 2000 m. lygio, o iš KLR importuojami kiekiai išaugo.

(75)

Bario karbonato importo iš KLR į Bendriją apimtys padidėjo nuo 54 167 tonų 2000 m. iki 63 742 tonų TL metu, t.y. 18 % per svarstomą laikotarpį. Būtina pažymėti, kad importo apimtys sumažėjo iki 48 900 tonų 2002 m., o po to greitai atsigavo TL metu.

(76)

Atitinkama rinkos dalis 2000 m. siekė apie 40 % ir padidėjo 19 % per svarstomą laikotarpį, daugiausia dėl ženklaus importo iš KLR apimties padidėjimo 2003 m.

(77)

Vidutinės importo iš KLR kainos nuolat mažėjo nuo 253 eurų už toną 2000 m. iki 186 eurų už toną TL metu.

(78)

Siekiant išanalizuoti kainų numušimą, svertinis pardavimų kainų vidurkis pagal Bendrijos pramonės prekių rūšis, parduodamas Bendrijos rinkoje nesusijusiems klientams, pakoreguotas remiantis „ex-works“ kainomis, buvo palygintas su atitinkamu svertiniu aptariamo importo eksporto kainų vidurkiu, nustatytu remiantis CIF su atitinkamais pataisymais atsižvelgiant į muitus ir išlaidas po importo. Kainos buvo lyginamos atskaičius grąžinamąsias išmokas ir nuolaidas.

(79)

Priešingai importui iš KLR, Bendrijos pramonė garantuoja patvarią prekę pagal kliento specifikacijas su visada lygiai tokiomis pat priemaišomis ir siūlo klientams tokias paslaugas, kaip laboratoriniai tyrimai. Lyginant kainas, į tų paslaugų rinkos vertę buvo atsižvelgta įvedant 25 % pataisymą Bendrijos pramonės kainoms remiantis iš Bendrijos pramonės gauta informacija.

(80)

Keli importuotojai ir vartotojai pranešė, kad Bendrijos pramonė nustato aukštesnes kainas dėl didesnio jos produkcijos reaktyvumo. Šį argumentą teko atmesti, kadangi KLR eksportuotojai gali tiekti lygiavertę produkciją kiekvienai Bendrijos pramonės gaminamai rūšiai dėl techninės pažangos, kurią ši šalis yra padariusi pastaraisiais metais. Be to, reaktyviausios bario karbonato rūšies pardavimai sudaro mažiau kaip 5 % Bendrijos pramonės pardavimų. Taigi buvo nuspręsta, kad pataisymai reaktyvumo skirtumams nebūtini.

(81)

Palyginimas parodė, kad TL metu KLR kilmės svarstoma prekė buvo parduodama Bendrijoje kainomis, kurios numušė Bendrijos pramonės kainas 28-31 %, išreiškiant juos pastarųjų procentais.

(82)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalimi, Komisija išnagrinėjo visus svarbius ekonominius veiksnius ir rodiklius, susijusius su Bendrijos pramonės padėtimi.

(83)

Buvo analizuojama, ar Bendrijos pramonė vis dar atsigauna nuo buvusio subsidijavimo arba dempingo pasekmių, bet nebuvo rasta jokių tai patvirtinančių duomenų.

(84)

Bendrijos pramonės gamyba sumažėjo 13 % per svarstomą laikotarpį. Ji buvo stabili 2000-2001 metais ir vėliau susilpnėjo.

(85)

Pajėgumų išnaudojimas sumažėjo 14 % per svarstomą laikotarpį. Tokio sumažėjimo negalima aiškinti mažu bendro Bendrijos pramonės gamybos pajėgumų padidėjimu 2 % 2001-2002 m. svarstomu laikotarpiu.

(86)

Pardavimų nesusijusioms šalims Bendrijoje apimtys sumažėjo 17 % nuo 2000 m. iki TL (pardavimai susijusiems klientams sudarė mažiau negu 1 % bendros pardavimų apimties), tuo būdu sumažindamos rinkos dalį nuo maždaug 55-60 % iki maždaug 45-50 %. Kadangi vidutinė kaina už toną nukrito 7 %, apyvarta sumažėjo 23 %.

(87)

Pagamintų prekių atsargos beveik patrigubėjo 2000-2001 m. Jos žymiai sumažėjo per kitus dvejus metus ir buvo beveik dvigubai didesnės negu 2000 m. TL metu.

(88)

Užimtumas Bendrijos pramonėje sumažėjo 10 % per svarstomą laikotarpį. Atlyginimai palaipsniui padidėjo 10 % per tokį pat laikotarpį. Našumas, apskaičiuojamas pagal tonas, pagamintas darbuotojui, iš pradžių padidėjo 3 % 2000-2002 m. ir vėliau sumažėjo beveik 6 %.

(89)

Nors Bendrijos suvartojimas išliko iš esmės pastovus nuo 2000 m. iki TL, Bendrijos pramonės pardavimų apimtys sumažėjo 17 % Kita vertus, svarstomo importo apimtys sumažėjo 18 %. Ši tendencija buvo dar ryškesnė laikotarpiu tarp 2002 m. ir TL, Bendrijos suvartojimui išaugus apie 10 %, Bendrijos pramonės pardavimų apimtims sumažėjus daugiau negu 10 % ir importui iš KLR padidėjus daugiau negu 30 %. Taigi Bendrijos pramonės pardavimai sumažėjo nepaisant augančios paklausos laikotarpiu tarp 2002 m. ir TL. Taigi Bendrijos pramonės rinkos dalis sumažėjo beveik 9 procentiniais punktais, daugiausia dėl importo iš KLR. Priešingai, Kinijos rinkos dalis padidėjo daugiau negu 7 procentiniais punktais laikotarpiu tarp 2002 m. ir TL.

(90)

Investicijos padidėjo daugiau negu dvigubai 2000-2001 m. 2002 m. jos liko pastovios, o 2003 m. grįžo prie 2000 m. lygio. Investicijos buvo daugiausia daromos aplinkosaugos ir aptarnavimo srityse.

(91)

Bendrijos pramonės panašios prekės pardavimai nebuvo pelningi visą svarstomą laikotarpį. Nors Bendrijos pramonė beveik laikėsi nenuostolingumo lygyje 2000 m., situacija pablogėjo, ir pardavimai buvo itin nepelningi TL metu (daugiau kaip -10 %).

(92)

Investicijų grąža, išreiškiama kaip pelnas/nuostolis grynosios ataskaitose užfiksuotos turto vertės atžvilgiu, buvo taip pat neigiama visą svarstomą laikotarpį ir kasmet blogėjo. TL metu investicijų grąža svyravo nuo -25 iki -20 %.

(93)

Bendrijoje gaminamų ir parduodamų prekių generuojami pinigų srautai smarkiai sumažėjo tarp 2000 m. ir TL. Nors 2000 m. jie vis dar buvo labai teigiami, 2001 m. jie tapo neigiami ir sumažėjo kitais dvejais metais daugiau negu 1 000 000 eurų TL metu.

(94)

Kadangi investicijos buvo labai menkos, nebuvo nustatyta, kad Bendrijos pramonė būtų turėjusi sunkumų pritraukiant kapitalą tiek bankų paskolų, tiek pagrindinės bendrovės nuosavo kapitalo pavidalu.

(95)

Atsižvelgiant į dempingo pagrindu vykdomo importo iš svarstomos šalies apimtis ir kainas, tikrųjų dempingo skirtumų įtakos negalima laikyti nereikšminga.

(96)

Pirmiau išdėstytų veiksnių nagrinėjimas rodo, kad laikotarpiu tarp 2000 m. ir TL Bendrijos pramonės padėtis žymiai pablogėjo. Pardavimų apimtys nukrito 17 % svarstomu laikotarpiu, ir dėl to Bendrijos pramonė prarado nemažą rinkos dalį. Vidutinės kainos sumažėjo, ir dėl to netgi dar labiau sumažėjo apyvarta. Gamybos apimtys ir pajėgumų išnaudojimas laikėsi tokios pat tendencijos. Dėl tokių neigiamų aplinkybių svarstomu laikotarpiu žymiai pablogėjo pelningumas, investicijų grąža ir pinigų srautas.

(97)

Taigi nustatyta, kad Bendrijos pramonės padėtis pablogėjo tiek, kad galima daryti preliminarią išvadą, jog Bendrijos pramonė patyrė materialią žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 1 dalyje ir 3 straipsnio 5 dalyje.

(98)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalimi, Komisija išnagrinėjo, ar svarstomos šalies kilmės bario karbonato importas dempingo kaina padarė tokią žalą Bendrijos pramonei, kad ją galima laikyti materialia. Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi, taip pat buvo išnagrinėti kiti veiksniai, be importo dempingo kaina, kurie tuo pačiu metu galėjo padaryti žalos Bendrijos pramonei, siekiant įsitikinti, kad galima tokių kitų veiksnių padaryta žala nebuvo priskirta importui dempingo kaina.

(99)

Svarstomu laikotarpiu importas dempingo kaina iš svarstomos šalies žymiai padidėjo apimties (nuo 54 167 tonų iki 63 742 tonų) bei rinkos dalies (daugiau negu 7 procentiniais punktais) požiūriu. Didžiausias importo apimčių padidėjimas įvyko TL metu (padidėjimas 30,4 % lyginant su 2002 m.), nors importo kainos mažėjo visą svarstomą laikotarpį.

(100)

Tas padidėjimas vyko vienu metu su Bendrijos pramonės pardavimų sumažėjimu ir iš jo išplaukiančiu rinkos dalies praradimu beveik 9 procentiniais punktais, sumažėjus ir vidutinėms pardavimų kainoms. Bendrijos pramonei teko mažinti pardavimų kainas, kadangi jos buvo žymiai numuštos TL metu dėl importo dempingo kaina iš KLR. Dėl žemų pardavimų kainų Bendrijos pramonė negalėjo padengti gamybos sąnaudų ir todėl buvo nepelninga.

(101)

Svarstomu laikotarpiu bario karbonato importo iš trečiųjų šalių apimtys padidėjo nuo 6 500 tonų iki 8 700 tonų, kas atitiko mažiau negu 10 % rinkos dalį TL metu. Pagrindinės kitos trečiosios šalys, eksportuojančios bario karbonatą į Bendriją, buvo Brazilija ir Rusija.

(102)

TL metu vidutinės importo iš Rusijos kainos siekė 278 eurų už toną. Tai reiškia, kad Rusijos prekės buvo žymiai brangesnės už iš KLR importuojamas prekes ir tik truputį pigesnės už Bendrijos pramonės parduodamą produkciją. Anot importuotojų ir vartotojų, iš Rusijos importuojamo bario karbonato kokybė yra prastesnė negu tiek iš KLR importuojamos svarstomos prekės kokybė, tiek Bendrijos pramonės parduodamos panašios prekės kokybė. Kadangi iš Rusijos importuojamas bario karbonatas yra prastesnės kokybės, bet brangesnis už iš KLR importuojamą prekę, jis nėra konkurencingas Bendrijos rinkoje. Lyginant su Bendrijos pramonės gaminama produkcija, bario karbonato iš Rusijos kokybė yra žymiai prastesnė, ir nedidelis kainų skirtumas to nekompensuoja. Kadangi Rusijos produkcija nėra konkurencinga, jos rinkos dalis sumažėjo svarstomu laikotarpiu. Todėl padaryta preliminari išvada, kad importas iš Rusijos nenutraukė priežastinio ryšio tarp dempingo ir importo iš Kinijos padarytos materialios žalos.

(103)

TL metu vidutinės importo iš Brazilijos kainos siekė 186 eurų už toną. Svarstomu laikotarpiu importo iš Brazilijos rinkos dalis padidėjo maždaug 2 procentiniais punktais. Atsižvelgiant į mažą pardavimų padidėjimą ir 5 % nesiekiančią rinkos dalį, padaryta preliminari išvada, kad šis importas nenutraukė priežastinio ryšio tarp dempingo ir importo iš Kinijos padarytos materialios žalos.

(104)

Atsižvelgiant į aukščiau padarytas išvadas, padaryta preliminari išvada, kad importas iš kitų trečiųjų šalių nenutraukė priežastinio ryšio tarp dempingo ir importo iš Kinijos padarytos materialios žalos Bendrijos pramonei.

(105)

Kalbant apie paklausos raidą, tikrasis bario karbonato suvartojimas sumažėjo 2000-2002 m., bet Bendrijos pramonė sugebėjo išlaikyti savo rinkos dalį. Vėliau Bendrijos pramonės pardavimai ir rinkos dalis sumažėjo, nors suvartojimas TL metu žymiai padidėjo. Tuo pačiu metu iš Kinijos importuojamos prekės sugebėjo gauti rinkos dalį, kuri per svarstomą laikotarpį padidėjo daugiau negu 7 procentiniais punktais. Taigi Bendrijos pramonės patirtos materialios žalos negalima priskirti paklausos sumažėjimui Bendrijos rinkoje.

(106)

Kai kurios suinteresuotos šalys pareiškė, kad JAV dolerio devalvacija euro atžvilgiu paskatino bario karbonato importą į Europos bendriją. Daugeliu importo iš svarstomos šalies į Europos bendriją sandorių atvejų sąskaitos yra iš tikrųjų pateikiamos JAV doleriais. Euro vertė JAV dolerio atžvilgiu pradėjo didėti nuo 2002 m. vidurio, žymiai padidėjo TL metu ir taip paskatino eksportą į euro zoną.

(107)

Tačiau netgi remiantis 2002 m. pradžioje vyraujančiu keitimo kursu, importas iš KLR numušė Bendrijos pramonės kainas. Be to, tokia palankaus keitimo kurso situacija taip pat būtų turėjusi įtakos importui iš kitų trečiųjų šalių, kadangi to importo sąskaitos taip pat buvo pateikiamos dažniausiai JAV doleriais. Tas faktas, kad valiutos kursų svyravimai neturėjo didelės įtakos importui iš kitų šalių, parodo, jog jis negali būti laikomas pagrindiniu priežastinio ryšio veiksniu, lemiančiu tokį didelį importo dempingo kaina iš svarstomos šalies antplūdį.

(108)

Taigi padaryta preliminari išvada, kad, nors euro vertės padidėjimas JAV dolerio atžvilgiu galėjo paskatinti bario karbonato importą į Europos bendriją, jis negalėjo būti pakankamai didelis, kad nutrauktų priežastinį ryšį tarp importo dempingo kaina ir Bendrijos pramonės patirtos materialios žalos.

(109)

Buvo pareikšta, kad Bendrijos pramonė importavo bario karbonatą iš KLR ir taip prisidėjo prie patirtos žalos. Tačiau Bendrijos pramonė neįsigijo jokių prekių iš KLR po 2001 m. ir importavo jas iki tų metų tik nedideliais kiekiais (apie 1 % savo gamybos). Taigi daroma preliminari išvada, kad Bendrijos pramonės vykdytas svarstomos prekės importas iš KLR, jei jis buvo vykdomas, negalėjo būti pagrindine Bendrijos pramonės patirtos materialios žalos priežastis.

(110)

Kai kurie vartotojai ir importuotojai ginčijosi, kad Bendrija patiria žalą dėl bario karbonato vandens suspensijos, kuri naikina toksiškas dulkes, išsiskiriančias naudojant bario karbonato miltelius, sukeliamos konkurencijos. Suspensiją gamina importuotojai į Bendriją, naudodami iš KLR importuojamus miltelius ir pripildami vandens bei tam tikrų priedų po importo.

(111)

Šis argumentas turi būti atmestas, kadangi Bendrijos pramonė turi pažangiosios patirties („know-how“) suspensijai pagaminti, tačiau neskatina jos pardavimų, todėl kad mano, jog transportuoti vandenį nėra ekonomiška. Taigi bendradarbiaudama su kitomis Europos įmonėmis, ji sukūrė specialią įrangą plytas ir plyteles gaminančiai pramonei, kuri leidžia bario karbonato vartotojams maišyti miltelius su vandeniu gamybos vietoje, taip išvengiant toksiškų dulkių formavimosi. Taigi Bendrijos pramonė siūlo produktą, konkurencingą suspensijai. Tačiau, kadangi suspensija gaminama naudojant iš Kinijos dempingo kaina importuojamą bario karbonatą, ji gali būti parduodama kainomis, kurios yra žemesnės už Bendrijos pramonės tiekiamų miltelių kainas. Tačiau šis veiksnys negali būti laikomas dar vienu žalą sukeliančiu veiksniu, kadangi pati suspensijos įtaka yra dempinguoto importo pasekmė. Iš tikrųjų, jeigu svarstoma prekė nebūtų importuojama dempingo kaina, Bendrijos pramonės siūloma prekė, konkuruojanti su suspensija, būtų galėjusi sąžiningai konkuruoti su suspensija.

(112)

Pirmiau išdėstyta analizė parodė, kad svarstomos šalies kilmės prekių importo apimtys ir rinkos dalis žymiai padidėjo, ypač laikotarpiu tarp 2002 m. ir TL, kartu žymiai sumažėjus jų pardavimo kainoms, dėl ko TL metu buvo labai numuštos kainos. Toks žemomis kainomis parduodamų iš Kinijos importuojamų prekių rinkos dalies padidėjimas vyko vienu metu su žymiu Bendrijos pramonės rinkos dalies sumažėjimu, kuris, kartu su spaudimu mažinti kainas, inter alia, tapo didelių Bendrijos pramonės TL metu patirtų nuostolių priežastimi. Iš kitos pusės, kitų veiksnių, kurie galėjo padaryti žalą Bendrijos pramonei, nagrinėjimas parodė, kad nė vienas šių veiksnių negalėjo turėti didelio neigiamo poveikio arba negalėjo nutraukti priežastinio ryšio tarp importo dempingo kaina iš KLR ir Bendrijos pramonės patirtos materialios žalos.

(113)

Remiantis pirmiau išdėstyta analize, kurios metu buvo išsamiai nustatytas ir aprašytas visų žinomų veiksnių poveikis Bendrijos pramonės padėties atžvilgiu dėl žalingos importo dempingo kaina įtakos, daroma preliminari išvada, kad importas iš KLR padarė Bendrijai materialią žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(114)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu, Komisija išnagrinėjo, ar, nepaisant išvadų dėl žalą sukeliančio dempingo, nėra įtikinančių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog Bendrija nėra suinteresuota imtis priemonių šiuo konkrečiu atveju. Bendrijos interesas buvo nustatomas įvertinant visus susijusius interesus, t.y. Bendrijos pramonės, svarstomos prekės importuotojų ir vartotojų interesus.

(115)

Siekdama įvertinti galimą priemonių taikymo arba netaikymo poveikį, Komisija paragino visas suinteresuotas šalis pateikti informaciją. Komisija išsiuntė klausimynus Bendrijos pramonės atstovams, 10 žaliavos tiekėjų, 18 svarstomos prekės importuotojų ir 38 vartotojams. Į klausimyną atsakė Bendrijos gamintojas, vienas žaliavos tiekėjas, penki importuotojai, šeši vartotojai ir viena vartotojų asociacija.

(116)

Bendrijos pramonė turi visiškai automatizuotą gamybos liniją, kurios eksploatavimas yra labai rentabilus nekondicinės medžiagos ir darbuotojų skaičiaus, kurio reikia vienai produkcijos tonai pagaminti, požiūriu. Taip pat buvo daromos atkuriamosios investicijos, ir tęsiamas eksportas.

(117)

Manoma, kad priemonių taikymas atkurs sąžiningą konkurenciją rinkoje. Jeigu bus imamasi priemonių, Bendrijos pramonė galės atgauti bent dalį savo prarastos rinkos dalies, kas toliau teigiamai veiks jos pelningumą.

(118)

Kaip minėta pirmiau, Bendrijos pramonė patyrė importo dempingo kaina iš svarstomos šalies padarytą žalą. Jeigu priemonės nebus taikomos, yra labai didelė tikimybė, kad Bendrijos pramonės padėtis toliau blogės. Dėl to toliau mažės užimtumas. Importo dempingo kaina kainas mažinantis poveikis toliau žlugdys visas Bendrijos pramonės pastangas, pavyzdžiui, atgauti pelningumą. Priemonių netaikymas sudarytų grėsmę ilgalaikiam pramonės egzistavimui, ir negalima būtų atmesti tikimybės, kad vienintelis Bendrijos gamintojas galėtų būti priverstas užsidaryti dėl importo dempingo kaina sukeliamos konkurencijos, jeigu nebus imamasi jokių priemonių.

(119)

Buvo gautas vienas atsakymas į klausimyną iš natūralų bario sulfatą Bendrijos pramonei tiekiančio žaliavos tiekėjo. Tai vienintelis pagrindinės bario karbonato gamybai Bendrijoje naudojamos žaliavos tiekėjas.

(120)

Jeigu bus imamasi priemonių ir Bendrijos pramonė atgaus prarastą rinkos dalį, žaliavos tiekėjas taip pat galės parduoti daugiau savo produkcijos. Kadangi ši žaliava sudaro didžiąją tos įmonės apyvartos dalį, tai pagerins žaliavos tiekėjo finansinę padėtį.

(121)

Jeigu priemonių nebus imamasi, Bendrijos pramonės pardavimai ir toliau mažės, kaip ir paklausa žaliavai. Tai neigiamai paveiks žaliavos tiekėjo pelningumą.

(122)

Iš importuotojų, kurie visi buvo prieš priemonių taikymą, buvo gauti penki atsakymai.

(123)

Tam tikras svarstomos prekės, importuojamos iš KLR miltelių pavidalu, kiekis vėliau paverčiamas suspensija pripilant vandens ir specialių priedų. Kadangi svertinis importuotojų pelno skirtumo už svarstomos prekės ir suspensijos pardavimus vidurkis yra 6,8 %, importuotojai galės dalį galimo kainų padidėjimo prisiimti patys, o dalį perleisti savo klientams. Atsižvelgiant į santykinai mažus muitus, taikytinus rinkos ekonomikos sąlygomis veikiančioms įmonėms, ir alternatyvius šaltinius be jokių muitų, galimas kainų padidėjimas bus ribotas.

(124)

Atsižvelgiant į tai, kad svarstomos prekės ir suspensijos pardavimai sudaro vidutiniškai apie 15 % bendros importuotojų apyvartos, muito įvedimas neturės didelio poveikio importuotojų finansinei padėčiai.

(125)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta preliminari išvada, kad antidempingo priemonės, jei tokių bus, materialaus poveikio importuotojams greičiausiai neturės.

(126)

Buvo gauti šeši atsakymai į klausimyną iš vartotojų ir vienas pareiškimas iš vartotojų asociacijos. Patikrinimo tikslais buvo apsilankyta įmonėje, įsigijusioje didžiausią bario karbonato kiekį TL metu. Šeši bendradarbiaujantys vartotojai TL metu suvartojo apie 9 % bendro Bendrijos bario karbonato suvartojimo. Tų įmonių darbuotojų, tiesiogiai dirbančių su bario karbonatu, skaičius buvo apie 570 žmonių. Visi bendradarbiaujantys vartotojai, išskyrus vieną, perkantį iš Bendrijos pramonės, buvo prieš antidempingo muitų įvedimą, nes bijojo prarasti pigų tiekimo šaltinį, kas pakenktų jų konkurencingumui vartotojų rinkoje konkurentų trečiosiose šalyse atžvilgiu.

(127)

Bario karbonato vartotojai paprastai dirba TV stiklo gamybos srityje, plytas bei plyteles gaminančioje pramonėje, keramikos sektoriuje ir ferito gamybos srityje. Remiantis atsakymais į klausimyną bei posėdžio metu pateikta informacija, buvo nustatyta, kad bario karbonato dalis bendruose vartotojų gamybos sąnaudose buvo vidutiniškai mažesnė negu 8 %.

(128)

Muitų įvedimas nesukeltų didelio konkurencijos sumažėjimo arba pasiūlos trūkumo. Priešingai, galima numatyti, kad iš Kinijos importuojamos prekės bus ir toliau prieinamos konkurencingomis kainomis, kadangi Kinijos importuojantiems gamintojams siūlomi taikyti individualūs muitai yra žemesni už nustatytus kainų numušimo lygius. Be to, prieinami ir alternatyvūs tiekimo šaltiniai iš kitų trečiųjų šalių be jokių muitų. Remiantis tuo, daroma išvada, kad vartotojai ir toliau galės pirkti bario karbonatą konkurencingomis kainomis, ir manoma, kad muitų poveikis vartotojų konkurencingumui jų konkurentų trečiosiose šalyse atžvilgiu bus ribotas.

(129)

Buvo pareikšta, kad Bendrijos pramonė negali patenkinti visos bario karbonato paklausos Bendrijoje. Šiuo atžvilgiu, negalima pamiršti, kad priemonėmis neketinama išvengti importo į Bendriją, bet siekiama užtikrinti, kad toks importas nėra vykdomas žalą sukeliančiomis dempingo kainomis. Iš įvairių šalių importuojamomis prekėmis ir toliau bus tenkinama reikšminga Bendrijos paklausos dalis. Taigi nemanoma, kad trūks pasiūlos.

(130)

Remiantis tuo, kas išdėstyta pirmiau, padaryta preliminari išvada, kad antidempingo priemonių, jei tokių bus, materialaus poveikio importuotojams greičiausiai neturės.

(131)

Galimų priemonių poveikio konkurencijai Bendrijoje atžvilgiu suinteresuoti bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai, jeigu jų padėtis rinkoje yra stipri, tikriausiai toliau pardavinės savo produkciją, nors ir ne dempingo kainomis. Iš tiesų, santykinai mažos muito normos dviems Kinijos eksportuojantiems gamintojams, veikiantiems rinkos ekonomikos sąlygomis, turėtų jiems leisti veikti teisingomis rinkos sąlygomis Bendrijoje. Taigi atsižvelgiant į visą taikomų muitų diapazoną tikėtina, kad Bendrijos rinkoje vis dar veiks pakankamai daug stambių konkurentų, įskaitant svarstomos šalies, Brazilijos, Rusijos ir Indijos gamintojus. Taigi vartotojai ir toliau galės rinktis tarp įvairių bario karbonato tiekėjų. Jeigu, iš kitos pusės, nebūtų taikomos jokios priemonės, vienintelio Bendrijos gamintojo ateičiai iškiltų pavojus. Jo išnykimas gerokai sumažintų konkurenciją Bendrijos rinkoje.

(132)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad šiuo atveju nėra įtikinančių argumentų prieš antidempingo muitų įvedimą.

(133)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, turėtų būti įvestos laikinos antidempingo priemonės, kad būtų išvengta didesnės žalos Bendrijos pramonei, kurią sukelia importas dempingo kaina.

(134)

Muito lygiui nustatyti, buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumų lygius bei į muito dydžius, būtinus Bendrijos pramonės patirtai žalai likviduoti.

(135)

Kadangi jau nuo 1999 m. Bendrijos pramonė patiria nuostolius dėl importo dempingo kaina, pelnas, kuris galėjo būti gautas, jeigu nebūtų buvęs vykdytas importas dempingo kaina, buvo apskaičiuotas remiantis svertiniu panašios prekės pelno skirtumo vidurkiu 1996-1998 metais. Šiuo pagrindu buvo nustatyta, kad pelno skirtumas, sudarantis 7,2 % apyvartos, galėtų būti laikomas tinkamu minimaliu slenksčiu, kurį Bendrijos pramonė galėtų tikėtis pasiekti, jeigu nebūtų žalą sukeliančio dempingo. Po to buvo nustatytas būtinas kainų padidinimas svertinį importo kainų vidurkį, nustatytą apskaičiuojant kainų sumažinimo lygį, lyginant su Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduodamų prekių kaina, nesukeliančia žalos. Žalos nesukelianti kaina nustatyta koreguojant Bendrijos pramonės pardavimų kainą tikrojo TL metu patirto nuostolio atžvilgiu ir pridedant pirmiau minėtą pelno skirtumą. Bet kokie iš šio palyginimo išplaukiantys skirtumai buvo vėliau išreikšti bendrosios cif importo vertės procentais.

(136)

Kadangi žalos pašalinimo lygis buvo aukštesnis už nustatytą dempingo skirtumą, laikinosios priemonės turi remtis pastaruoju.

(137)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad, remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, laikinieji antidempingo muitai turėtų būti taikomi iš KLR importuojamoms prekėms žemesniame dempingo ir žalos skirtumo lygyje pagal mažesnio muito taisyklę. Šiuo atveju individualios muito normos, kaip ir visoje šalies teritorijoje galiojantis muitas, turėtų būti atitinkamai nustatomos pagal nustatytų dempingo skirtumų lygį.

(138)

Kadangi prekė yra pakeičiama ir skirtingų prekės rūšių kainų skirtumai nėra dideli, buvo nustatyta, kad muitas turi būti nustatomas kaip tam tikra suma už toną, siekiant užtikrinti priemonių veiksmingumą ir neskatinti antidempingo priemonės absorbcijos mažinant eksporto kainas. Ši suma pagrįsta dempingo skirtumo taikymu eksporto kainoms, kuris naudojamos apskaičiuojant dempingą TL metu.

(139)

Šiame reglamente numatyti individualūs įmonių antidempingo muitai buvo nustatyti remiantis šio tyrimo išvadomis. Taigi jie atspindi situaciją, nustatytą šio tyrimo metu šių įmonių atžvilgiu. Šios muito normos (palyginus su visoje šalies teritorijoje galiojančiais „visoms kitoms įmonėms“ taikytinais muitais) yra taikytinos tik svarstomos šalies kilmės prekių, kurios gaminamos minėtų įmonių ir, taigi, konkrečių minėtų juridinių asmenų, importui. Bet kokios kitos įmonės, kurios pavadinimas ir adresas nenurodomi šio reglamento pagrindinėje dalyje, įskaitant su nurodytomis įmonėmis susijusias įmones, gaminamiems importuojamiems gaminiams šios normos negali būti taikomos ir joms taikomos „visoms kitoms įmonėms“ taikytinos muito normos.

(140)

Bet kokie reikalavimai taikyti šias individualias antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus įmonės pavadinimui arba įsteigus naują gamybos arba pardavimų skyrių) turi būti nukreipiami Komisijai (3) nedelsiant kartu su visa būtina informacija, ypač susijusia su bet kokiais įmonės veiklos - gamybos, vietos ir eksporto pardavimų pasikeitimais, jeigu, pavyzdžiui, tai yra susiję su pavadinimo pasikeitimu arba pokyčiais gamybos ir pardavimų struktūroje. Jei būtina, Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, atitinkamai pakeičia reglamentą papildydama įmonių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašą.

(141)

Svarstoma prekė yra pakeičiama, kaip paaiškinta pirmiau, ir neturi registruoto prekės ženklo, individualių muito normų skirtingumas yra reikšmingas, ir yra keli eksportuojantys gamintojai. Visi šie elementai gali palengvinti pastangas perskirstyti eksporto kanalus tarp tradicinių eksportuotojų, kuriems taikomos žemiausios muito normos.

(142)

Taigi, jeigu vienos iš įmonių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksportas padidėja daugiau negu 30 %, jai taikomos individualios priemonės bus laikomos nepakankamomis, kad galėtų neutralizuoti nustatytą žalą sukeliantį dempingą, ir todėl gali būti atliekamas tyrimas siekiant atitinkamai pakoreguoti priemonių pobūdį arba lygmenį.

(143)

Protingam administravimui užtikrinti būtina nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotos šalys, pasiskelbusios per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį, gali pareikšti savo nuomones raštu ir prašyti surengti posėdį. Be to, būtina pažymėti, kad su muitų įvedimu susijusio tyrimo rezultatai, gauti šio reglamento tikslu, yra laikino pobūdžio ir gali būti persvarstyti nustatant bet kokias galutines priemones,

European Commission

Directorate-General for Trade

Direction B

B-1049 Brussels.

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/24

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 63a straipsnyje nustatomos vynų distiliavimo režimo, numatyto Reglamento (EB) Nr. 1493/1999 (2) 29 straipsnyje, taikymo sąlygos. Numatomas subsidijuojamas ir savanoriškai vykdomas distiliavimas, kuriuo siekiama paremti vyno rinką ir tuo pačiu padėti toliau tiekti vyno distiliatą geriamojo alkoholio sektoriui. Tuo tikslu tarp vyno gamintojų ir distiliuotojų sudaromos sutartys. Apie šias sutartis valstybės narės iki 2005 sausio 15 d. pranešė Komisijai.

(2)

2004–2005 vyno metais distiliavimo laikotarpis truko nuo spalio mėn. 1 d. iki gruodžio 23 d. Atsižvelgiant į vynų kiekius, apie kurių distiliavimo sutartis valstybės narės pranešė Komisijai, galima teigti, kad biudžeto lėšų panaudojimo galimybių ribos ir geriamojo alkoholio sektoriaus įsisavinimo galimybės yra peržengtos. Todėl, pranešamiems distiliavimui skirtiems kiekiams būtina nustatyti vienodą priėmimo koeficientą.

(3)

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1623/2000 63a straipsnio 6 dalies pirmąją pastraipą valstybės narės distiliavimo sutarčių patvirtinimą privalo pradėti nuo sausio mėn. 30 d. Todėl reikėtų numatyti, kad šis reglamentas įsigaliotų nedelsiant,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/25

(1)

Pagal 1997 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2571/97 dėl sviesto pardavimo sumažintomis kainomis ir dėl pagalbos suteikimo už konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamą grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą (2), nuostatas intervencinės agentūros parduoda tam tikrus jų saugomo intervencinio sviesto kiekius konkurso tvarka ir teikia pagalbą už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą. Minėto reglamento 18 straipsnyje numatyta, kad atsižvelgiant į kiekviename konkurso ture pateiktas konkurso paraiškas yra nustatoma mažiausia sviesto, kuriam taikomos intervencinės priemonės, pardavimo kaina ir didžiausia pagalba už grietinėlę, sviestą ar koncentruotą sviestą ir kad tokiu būdu nustatyta kaina ir pagalba gali keistis priklausomai nuo numatomo panaudojimo, riebalų kiekio svieste ir pridėjimo tvarkos, ir kad intervencinė agentūra gali nuspręsti neskirti konkurso laimėtojo. Todėl turėtų būti nustatyti perdirbimo užstato dydis arba dydžiai.

(2)

Pieno ir pieno produktų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/27

(1)

Pagal 1997 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2571/97 dėl sviesto pardavimo sumažintomis kainomis ir dėl pagalbos suteikimo už konditerijos gaminių, ledų ir kitų maisto produktų gamyboje naudojamą grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą (2), nuostatas intervencinės agentūros parduoda tam tikrus savo saugomo intervencinio sviesto kiekius konkurso tvarka ir teikia pagalbą už grietinėlę, sviestą ir koncentruotą sviestą. Minėto reglamento 18 straipsnyje numatyta, kad, atsižvelgiant į paraiškas dalyvauti konkurse, gautas kiekviename konkurso ture, yra nustatoma mažiausia sviesto, kuriam taikomos intervencinės priemonės, pardavimo kaina ir didžiausia pagalba už grietinėlę, sviestą ar koncentruotą sviestą ir kad tokiu būdu nustatyta kaina bei pagalba gali keistis priklausomai nuo numatomo panaudojimo, riebalų kiekio svieste ir pridėjimo tvarkos, ir kad intervencinė agentūra gali nuspręsti neskirti konkurso laimėtojo. Todėl turėtų būti nustatyti perdirbimo užstato dydis arba dydžiai.

(2)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/29

(1)

Pagal 1990 m. vasario 20 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 429/90 dėl pagalbos už Bendrijoje tiesiogiai vartoti skirtą koncentruotą sviestą suteikimo konkurso tvarka (2), nuostatas intervencinės agentūros vykdo nuolatinį konkursą dėl pagalbos už koncentruotą sviestą. To reglamento 6 straipsnyje numatyta, kad atsižvelgiant į kiekvienam konkurso turui pateiktus pasiūlymus nustatoma didžiausia pagalbos už koncentruotą sviestą, turintį ne mažiau kaip 96 % riebalų, suma, arba nusprendžiama neskirti konkurso laimėtojo. Dėl to turėtų būti nustatytas sunaudojimą garantuojančio užstato dydis.

(2)

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus reikėtų nustatyti toliau nurodomą didžiausią pagalbos sumą ir atitinkamai nustatyti sunaudojimą garantuojančio užstato dydį.

(3)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/30

(1)

Pagal 1999 m. gruodžio 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2771/1999, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos sviesto ir grietinėlės rinkoje (2), 21 straipsnį, intervencinės agentūros paskelbė parduodančios tam tikrus savo turimų sviesto ir grietinėlės atsargų kiekius nuolatinio kvietimo dalyvauti konkurse tvarka.

(2)

Atsižvelgiant į pasiūlymus, gautus atsakant į kiekvieną individualų kvietimą dalyvauti konkurse, nustatoma minimali pardavimo kaina arba nutariama neskirti sutarties vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 2771/1999 24a straipsnyje numatyta tvarka.

(3)

Atsižvelgiant į gautus pasiūlymus, reikia nustatyti minimalią pardavimo kainą.

(4)

Pieno ir pieno produktų vadybos komitetas nepateikė nuomonės per pirmininko nustatytą laiką,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/31

(1)

Pagal 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 214/2001, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1255/1999 taikymo taisykles dėl intervencijos nugriebto pieno miltelių rinkoje (2), 21 straipsnį intervencinės agentūros paskelbė parduodančios savo turimų nugriebto pieno miltelių atsargų nuolatinio kvietimo dalyvauti konkurse tvarka.

(2)

Atsižvelgiant į pasiūlymus, gautus atsakant į kiekvieną individualų kvietimą dalyvauti konkurse, nustatoma minimali pardavimo kaina arba nutariama neskirti sutarties vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 214/2001 24a straipsnyje numatyta tvarka.

(3)

Išnagrinųus gautus pasiūlymus, reiketėj neskirti konkurso laimėtojo.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Pieno ir pieno produktų vadybos komiteto nuomonę,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/32

(1)

Reglamento (EB) Nr. 1202/2004 1 straipsnio 3 dalies b punkte yra nustatyti penimų jaunų galvijų patinų kiekiai, kurie gali būti tam tikromis sąlygomis importuoti laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki kovo 31 d. Kiekiai, dėl kurių buvo pateiktos paraiškos importo licencijai gauti, yra tokie, kad prašymai gali būti visiškai patenkinti.

(2)

Reikia nustatyti kiekius, dėl kurių nuo 2005 m. balandžio 1 d. galima pateikti paraiškas importo licencijai gauti, atsižvelgiant į tai, kad visas kiekis yra 169 000 vienetų, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1202/2004 1 straipsnio 4 dalyje,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/33

(1)

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1855/2004 (3) nustatė orientacinius kiekius, kuriems gali būti išduotos B eksporto licencijos.

(2)

Pomidorų, apelsinų, citrinų, valgomųjų vynuogių ir obuolių B eksporto licencijoms, kurių paraiškos pateiktos nuo 2004 m. lapkričio 16 d. iki 2005 m. sausio 14 d., galutinius grąžinamųjų išmokų tarifus reikia paskirti tokius, kokie buvo orientaciniai tarifai, ir nustatyti licencijų išdavimo procentą nuo prašomų kiekių,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/35

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2032/2004 (2) pradėtas konkursas dėl ryžių eksporto grąžinamosios išmokos.

(2)

Komisijos reglamento (EEB) Nr. 584/75 (3) 5 straipsnyje numatyta, kad atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus Komisija Reglamento (EB) Nr. 1785/203 26 straipsnyje numatyta tvarka gali nuspręsti neskelbti konkurso laimėtojo.

(3)

Atsižvelgiant visų pirma į Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio 4 dalyje išvardytus kriterijus, nereikėtų nustatyti didžiausios grąžinamosios išmokos.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/36

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2033/2004 (3) pradėtas konkursas dėl subsidijos už ryžių gabenimą į Reuniono salą.

(2)

Reglamento (EEB) Nr. 2692/89 9 straipsnyje numatyta, kad atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus Komisija Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 26 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali nuspręsti neskelbti konkurso laimėtojo.

(3)

Atsižvelgiant visų pirma į Reglamento (EEB) Nr. 2692/89 2 ir 3 straipsniuose išvardytus kriterijus, nereikėtų nustatyti didžiausios subsidijos.

(4)

Grūdų vadybos komitetas nepateikė nuomenės per pirmininko nustatytą laiką,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/37

(1)

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2031/2004 (2) yra pradėtas konkursas dėl ryžių eksporto grąžinamosios išmokos.

(2)

Komisijos reglamento (EEB) Nr. 584/75 (3) 5 straipsnyje numatyta, kad atsižvelgdama į pateiktus pasiūlymus Komisija Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 26 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gali nuspręsti neskelbti konkurso laimėtojo.

(3)

Atsižvelgiant visų pirma į Reglamento (EB) Nr. 1785/2003 14 straipsnio 4 dalyje išvardytus kriterijus, nereikėtų nustatyti didžiausios grąžinamosios išmokos.

(4)

Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka Grūdų vadybos komiteto nuomonę,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/38

(1)

2001 m. kovo 8 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 466/2001, nustatančiame didžiausius leistinus tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekius (2), nustatyti didžiausi leistini ochratoksino A kiekiai skrudintose kavos pupelėse, skrudintoje maltoje kavoje, tirpioje kavoje, vyne ir vynuogių sultyse.

(2)

Mėginių ėmimas atlieka svarbų vaidmenį norint tiksliai nustatyti ochratoksino A kiekį. Todėl į 2002 m. kovo 13 d. Komisijos direktyvą 2002/26/EB, nustatančią ėminių ėmimo ir analizės metodus vykdant oficialią ochratoksino A koncentracijos maisto produktuose kontrolę (3), reikėtų įtraukti nuostatas dėl skrudintų kavos pupelių, skrudintos maltos kavos, tirpios kavos, vyno ir vynuogių sulčių.

(3)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2002/26/EB.

(4)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/41

(1)

2002 m. liepos 26 d. Komisijos direktyvoje 2002/70/EB, nustatančioje dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijos pašaruose nustatymo reikalavimus (2), išdėstytos specialios Direktyvoje 70/373/EEB numatytos oficialiai kontrolei taikytinų analizės metodų nuostatos.

(2)

1976 m. kovo 1 d. Komisijos direktyvoje 76/371/EEB, nustatančioje oficialiai pašarų kontrolei taikytinus Bendrijos mėginių ėmimo metodus (3), nustatyta mėginių ėmimo tvarka turi būti taikoma oficialiai kontroliuojant dioksinų ir dioksinų tipo PCB koncentracijas tam tikruose pašaruose. Būtų tinkama nurodyti, kad turi būti taikomi kiekybiniai reikalavimai vienodai pašaruose pasiskirsčiusioms medžiagoms arba produktams kontroliuoti.

(3)

Ypač svarbu, kad analitiniai rezultatai būtų užrašomi ir aiškinami vienodai siekiant užtikrinti darnų įgyvendinimo būdą visose valstybėse narėse.

(4)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2002/70/EB.

(5)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/44

(1)

Direktyvoje 2002/32/EB numatyta, kad, jeigu gyvūnų pašarams skirtuose produktuose esantis nepageidaujamų medžiagų kiekis viršija jos I priede nustatytų didžiausių leistinų kiekių ribą, juos draudžiama naudoti.

(2)

Priėmus Direktyvą 2002/32/EB, Komisija pareiškė, kad tos direktyvos I priede išdėstytos nuostatos bus peržiūrimos remiantis naujausiais moksliniais rizikos įvertinimais atsižvelgiant į draudimą skiesti užkrėstus reikalavimų neatitinkančius produktus, skirtus gyvūnų pašarams.

(3)

Kol neatlikta išsami peržiūra, pagrįsta naujausiu moksliniu rizikos įvertinimu, būtina numatyti tam tikras pataisas atsižvelgiant į mokslo ir technikos žinių raidą.

(4)

Reikėtų patikslinti sąvoką „žalieji pašarai“.

(5)

Kadangi kalcio karbonato, būtinos ir vertingos pašarinės žaliavos, tiekimui gali kilti pavojus, nes įprastinio užteršimo fone esantis bendras gyvsidabrio kiekis yra artimas arba viršija Direktyvos 2002/32/EB I priede nustatytus didžiausius leistinus kiekius, tą didžiausią leistiną kiekį reikia pakeisti atsižvelgiant į tai, kad gyvsidabrio randama kalcio karbonate neorganine forma ir kad Gyvūnų mitybos mokslinis komitetas patvirtino, kad neorganinė gyvsidabrio forma yra daug mažiau toksiška negu organinis gyvsidabris, visų pirma, metilo gyvsidabris.

(6)

Didžiausias fluoro kiekis kituose pašarų papilduose yra 125 mg/kg vienam fosforo procentui. Aplinkosaugos sumetimais fosforo kiekis gyvūnų pašaruose yra ribojamas, o fosforo įsisavinimas ir bioprieinamumas pagerinamas fermento, pvz., fitazės, dėka. Todėl nustatyti didžiausią kiekį vienam fosforo procentui nebėra tikslinga, o reikėtų nustatyti didžiausią kiekį pašarų papildams, atitinkantį kiekį pašaruose, kurių drėgnis yra 12 %.

(7)

Todėl reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti Direktyvą 2002/32/EB.

(8)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/46

(1)

Direktyvos 76/768/EB VII priedo 1 dalyje pateikiamas UV filtrų, kurių gali būti kosmetikos gaminiuose, sąrašas.

(2)

Kosmetikos gaminių ir vartotojams skirtų ne maisto produktų mokslinis komiteto nuomone nuo saulės poveikio apsaugančiuose gaminiuose naudojama benzoinė rūgštis, 2-[4-(dietilamino)-2-hidroksibenzoilo]-, heksilesteris, viena arba derinyje su kitomis UV spindulius sugeriančiomis medžiagomis, yra nekenksminga, jeigu neviršija 10 %. Todėl benzoinę rūgštį, 2-[4-(dietilamino)-2-hidroksibenzoilo]-, heksilesterį reikėtų įtraukti į Direktyvos 76/768/EEB VII priedo 1 dalį 28 eilės numeriu.

(3)

Todėl Direktyva 76/768/EEB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista.

(4)

Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka Kosmetikos gaminių nuolatinio komiteto nuomonę,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/48

(1)

Direktyva 92/65/EEB nustato gyvūnų sveikatos reikalavimus, reglamentuojančius prekybą Bendrijoje gyvūnais, sperma, kiaušialąstėmis bei embrionais bei jų importą į Bendriją. Toje direktyvoje numatoma, kad kačių, šunų ir šeškų importo sąlygos turi būti bent jau lygiavertės sąlygoms, išdėstytoms 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniam naminių gyvūnėlių judėjimui, ir iš dalies keičiančiame Tarybos direktyvą 92/65/EEB (2). Šio ne komerciniam ir komerciniam šių gyvūnų rūšių judėjimui taikomų sąlygų vienodinimo tikslas buvo išvengti sukčiavimo naminių gyvūnėlių prekybos srityje.

(2)

Sukčiavimo rizika yra nedidelė šių gyvūnų rūšių judėjimo tarp Direktyva 92/65/EEB patvirtintų įstaigų, institutų arba centrų atveju.

(3)

Tikslinga nustatyti specialias kačių, šunų ir šeškų importo taisykles tiems atvejams, kai jie skirti Direktyva 92/65/EEB patvirtintoms įstaigoms, institutams arba centrams.

(4)

Reikia nustatyti pavyzdinį veterinarijos pažymėjimą kačių, šunų ir šeškų, skirtų patvirtintosioms įstaigoms, institutams arba centrams, importui.

(5)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

a)

jie įvežami iš trečiosios šalies arba teritorijos, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 998/2003 II priedo B dalies 2 skirsnyje arba C dalyje, ir

b)

jie įvežami su veterinarijos pažymėjimu, išduotu pagal pavyzdį, nurodytą šio sprendimo priede.

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/52

(1)

1991 m. rugsėjo 27 d. Komisijos sprendimu 91/552/EEB, nustatančiu Danijos statusą Niukaslio ligos atžvilgiu (2), Danijai buvo pripažinta kaip neskiepijimo statusą nuo Niukaslio ligos turinti valstybės narė Bendrijos vidaus prekybos ir importo iš trečiųjų šalių gyvais naminiais paukščiais vykdymo tikslais.

(2)

Dėl Niukaslio ligos padėties joje naujausių pokyčių, Danija nuo šios ligos ketina pradėti skiepyti naminius paukščius, todėl jos, neskiepijimo statusą turinčios valstybės narės, patvirtinimas turėtų būti laikinai sustabdytas, vadovaujantis Direktyva 90/539/EEB.

(3)

Siekiant apsaugoti esamą naminių paukščių sveikatos padėtį Danijoje įvadiniame skiepijimo nuo Niukaslio ligos etape tam tikram laikui, tikslinga nustatyti laikinąsias taisykles papildomoms garantijoms siuntų į tą valstybę narę atžvilgiu.

(4)

Danijai turėtų būti suteiktos tam tikros papildomos garantijos, kurios, vadovaujantis Komisijos sprendimu 92/340/EEB (3) dėl naminių paukščių Niukaslio ligos tyrimų iki jai išplintant, galėtų apimti naminių paukščių tyrimus.

(5)

Todėl reikėtų panaikinti Sprendimą 91/552/EEB.

(6)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/54

(1)

2002 m. lapkričio mėn. klasikinis kiaulių maras buvo patvirtintas laukinių kiaulių populiacijoje Belgijoje.

(2)

Komisija sprendimu 2003/363/EB (2), patvirtino Belgijos pristatytą klasikinio kiaulių maro išnaikinimo laukinių kiaulių populiacijoje kai kuriose Belgijos srityse planą.

(3)

Belgija pateikė informaciją, patvirtinančią, kad klasikinis kiaulių maras laukinių kiaulių populiacijoje Belgijoje yra sėkmingai išnaikintas, ir patvirtinto išnaikinimo plano daugiau nereikia taikyti.

(4)

Dėl šios priežasties yra tikslinga panaikinti Sprendimą 2003/363/EB.

(5)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/55

(1)

Komisijos sprendimu 2003/634/EB (2) yra patvirtinamos ir išvardijamos įvairių valstybių narių pateikiamos programos. Programos yra sudarytos taip, kad valstybė narė galėtų pradėti procedūras dėl zonos ar ūkio, esančio nepatvirtintoje zonoje, kad galėtų gauti patvirtintos zonos ar patvirtinto ūkio, esančio nepatvirtintoje zonoje, statusą dėl vienos ar kelių žuvų ligų, susijusių su virusine hemoragine septicemija (VHS) ir infekcine hematopoetine nekroze (IHN).

(2)

2004 m. balandžio 20 d. laišku Kipras pateikė paraišką patvirtinti programos, kuri bus taikoma visoje Kipro teritorijoje. Pateikta paraiška atitinka Direktyvos 91/67/EEB 10 straipsnio nuostatus, todėl programa turėtų būti patvirtinta.

(3)

Programos, taikomos Val Brembana zonai ir Azienda Troticoltura S. Cristina ūkiui Italijoje, buvo užbaigtos. Todėl jos turėtų būti pašalintos iš Sprendimo 2003/634/EB I ir II priedų.

(4)

Todėl Sprendimą 2003/634/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti.

(5)

Šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

1)

I priedas yra pakeičiamas šio sprendimo I priedu.

2)

II priedas yra pakeičiamas šio sprendimo II priedu.

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/59

(1)

2004 m. vasario 23 d. Taryba priėmė Sprendimą 2004/197/BUSP (1), kuriame numatoma, kad jis pirmą kartą bus peržiūrėtas iki 2004 metų pabaigos.

(2)

Taryba savo 2003 m. gegužės 14 d. išvadose patvirtino, kad reikia greitojo reagavimo pajėgų, visų pirma humanitarinėms ir gelbėjimo užduotims.

(3)

ES karinis komitetas 2004 m. kovo 3 d. pranešime išsamiai apibrėžė ES karinio greitojo reagavimo sąvoką. 2004 m. birželio 14 d. jis plačiau apibrėžė ES kovos grupių sąvoką.

(4)

2004 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino ESGP ataskaitą, kurioje pabrėžiama, kad turėtų būti plėtojami ES greitojo reagavimo pajėgumai siekiant iki 2005 m. pradžios sudaryti pradines operatyvines pajėgas.

(5)

Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, ES karinių operacijų, ypač greitojo reagavimo operacijų, pradinis finansavimas turėtų būti pagerintas. Todėl nauja pradinio finansavimo schema pirmiausia numatyta greitojo reagavimo operacijoms; tam tikromis aplinkybėmis išankstinė įmoka gali būti naudojama įprastos operacijos pradiniam finansavimui, visų pirma tuo atveju, kai priėmus bendruosius veiksmus imtis veiksmų šiek tiek vėluojama priimti sprendimą pradėti operaciją.

(6)

Sprendimas 2004/197/BUSP turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

1)

25 straipsnis pakeičiamas taip:

„25 straipsnis

Pradinis finansavimas

1.   ES karinių greitojo reagavimo operacijoms orientacinės sumos dydžio įmokas moka prisidedančiosios valstybės narės. Nepažeidžiant 24 straipsnio 4 dalies, mokėjimai atliekami toliau nurodyta tvarka.

2.   ES karinių greitojo reagavimo operacijų pradiniam finansavimui dalyvaujančios valstybės narės:

3.   Pirmiau minėtu tikslu, specialusis komitetas, kurį sudaro po vieną atstovą iš kiekvienos valstybės narės, pasirinkusios mokėti išankstines įmokas (toliau – „iš anksto mokančios valstybės narės“), nustato laikinuosius asignavimus, įrašomus atskiroje biudžeto antraštėje. Šiuos laikinuosius asignavimus sudarys įmokos, kurias moka iš anksto mokančiosios valstybės narės per 90 dienų nuo pareikalavimo mokėti tokias įmokas išsiuntimo dienos. Tačiau 2005 metų išankstinės įmokos mokamos dviem dalimis, atitinkamai iki 2005 m. balandžio 30 d. ir iki lapkričio 30 d.

4.   Nepažeidžiant 24 straipsnio 4 dalies, įmokos, kurias turi mokėti iš anksto mokanti valstybė narė už operaciją, ir kurios neviršija įmokos, kurią ji sumokėjo šio straipsnio 3 dalyje minimiems laikiniesiems asignavimams padengti, dydžio, sumokamos per 90 dienų nuo pareikalavimo išsiuntimo dienos. Panašia išankstinių įmokų suma gali naudotis operacijos vadas.

5.   Nepaisant 20 straipsnio, bet kokie šio straipsnio 3 dalyje minimi operacijai naudojami laikinieji asignavimai papildomi per 90 dienų nuo pareikalavimo išsiuntimo dienos.

6.   Nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalies, bet kuri iš anksto mokanti valstybė narė tam tikromis aplinkybėmis gali įgalioti administratorių panaudoti savo išankstines įmokas operacijos, kurioje ji dalyvauja, įmokoms, jeigu tai nėra greitojo reagavimo operacija. Atitinkama valstybė narė papildo išankstinę įmoką per 90 dienų nuo pareikalavimo išsiuntimo dienos.

7.   Nepaisant 31 straipsnio 3 dalies, operacijos vadas gali skirstyti ir mokėti sumas, kuriomis jam galima naudotis.

8.   Bet kuri valstybė narė gali pakeisti savo pasirinkimą mažiausiai prieš tris mėnesius apie tai pranešdama administratoriui.“.

2)

24 straipsnio 6 dalis iš dalies keičiama taip:

„6.   Nepažeidžiant kitų šio sprendimo nuostatų, įmokos sumokamos per 30 dienų nuo atitinkamo pareikalavimo mokėti įmokas išsiuntimo dienos.“.

29.1.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 27/61

(1)

Vienas iš Sąjungos uždavinių – užtikrinti piliečiams aukštą saugos lygį laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje; šiam tikslui pasiekti esminę reikšmę turi glaudesnis valstybių narių kompetentingų teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas.

(2)

Sąjungos apsauga nuo tarptautinio ir organizuoto nusikalstamumo keliamos grėsmės, įskaitant terorizmą, reikalauja, kad bendri veiksmai apimtų keitimąsi informacija tarp valstybių narių teisėsaugos institucijų, kurioms priskirtos baudžiamosios bylos, ir su tarptautiniais partneriais.

(3)

Išduoti pasai ir tušti pasų blankai, kurie buvo pavogti, pamesti ar neteisėtai pasisavinti, yra naudojami teisėsaugai apeiti, kai siekiama vykdyti neteisėtą veiklą, kuri gali kelti pavojų Sąjungos ir kiekvienos valstybės narės saugumui; dėl tokios grėsmės pobūdžio naudingi veiksmai galimi tik Sąjungos lygiu; pavieniai valstybių narių veiksmai negalėtų pasiekti pirmiau minėto tikslo; šia bendrąja pozicija nesiekiama daugiau nei reikia šiam tikslui pasiekti.

(4)

Visos valstybės narės yra Tarptautinės kriminalinės policijos organizacijos (Interpolo) dalyvės; tam, kad Interpolas galėtų atlikti savo misiją, jis gauna, saugo ir platina duomenis, taip padėdamas kompetentingoms teisėsaugos institucijoms užkirsti kelią tarptautiniam nusikalstamumui ir su juo kovoti. Per Interpolo pavogtų kelionės dokumentų duomenų bazę Interpolo narės gali dalytis informacija apie pamestus ir pavogtus pasus.

(5)

Europos Vadovų Taryba 2004 m. kovo 25 d. Deklaracijoje dėl kovos su terorizmu nurodė Tarybai toliau imtis darbų, kad, remiantis Šengeno informacine sistema (ŠIS) ir Interpolo duomenų baze, iki 2005 m. pabaigos būtų sukurta integruota sistema keitimuisi informacija apie pavogtus ir pamestus pasus; ši bendroji pozicija – tai pirmas žingsnis ta kryptimi, po kurio ŠIS turėtų būti sudarytos techninės galimybės minėtam tikslui pasiekti.

(6)

Valstybėms narėms keičiantis duomenimis apie pavogtus, pamestus ar neteisėtai pasisavintus pasus su Interpolo pavogtų kelionės dokumentų duomenų baze ir šiuos duomenis tvarkant, turėtų būti laikomasi galiojančių konkrečios valstybės narės bei Interpolo duomenų apsaugos taisyklių.

(7)

Šia bendrąja pozicija valstybės narės įpareigojamos užtikrinti, kad jų kompetentingos institucijos keisis minėtais duomenimis su Interpolo pavogtų kelionės dokumentų duomenų baze ir taip pat juos įves į atitinkamą nacionalinę duomenų bazę, o ŠIS dalyvaujančios valstybės narės – ir į Šengeno informacinę sistemą. Šį įpareigojimą būtina įvykdyti, kai tik nacionalinės institucijos sužino apie vagystę, pametimą ar neteisėtą pasisavinimą. Reikalavimas sukurti reikiamą infrastruktūrą, kuri palengvintų naudojimąsi Interpolo duomenų baze, rodo tos duomenų bazės svarbą teisėsaugai.

(8)

Dėl keitimosi sąlygų būtina susitarti su Interpolu, kad keičiantis duomenimis būtų užtikrintas duomenų apsaugos principų, kuriais grindžiami duomenų mainai Sąjungoje, laikymasis, ypač keičiantis tokiais duomenimis ir tvarkant juos automatizuotai.

(9)

Šioje bendrojoje pozicijoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi visų pirma Europos Sąjungos sutarties 6 straipsnyje pripažintų ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje patvirtintų principų,

1)

„Paso duomenys“ – tai duomenys apie išduotus pasus ir tuščius pasų blankus, kurie yra pavogti, pamesti ar neteisėtai pasisavinti, tokios formuotės, kad juos būtų galima integruoti į konkrečią informacinę sistemą. Paso duomenis, kuriais bus keičiamasi su Interpolo duomenų baze, sudaro tik paso numeris, išdavimo šalis ir dokumento tipas.

2)

„Interpolo duomenų bazė“ – tai automatinės paieškos sistema – Pavogtų kelionės dokumentų duomenų bazė, kurią tvarko Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija – Interpolas.

3)

„Atitinkama nacionalinė duomenų bazė“ – tai valstybės narės policijos ar teisminės institucijos duomenų bazė ar bazės, kuriose yra duomenys apie išduotus pasus ar tuščius pasų blankus, kurie yra pavogti, pamesti ar neteisėtai pasisavinti.